
Nuo sustojimo iki pastebėjimo
- Susitikimas. Susipažįstame, aptariame maršrutą ir savijautą.
- Įžengimas į mišką. Sustojame ties riba – keli įkvėpimai, ir paliekame kasdienybę už nugaros.
- Lėtas ėjimas. Einame mažais atstumais, dažnai sustojame.
- Pojūčių kvietimai. Pamatyti, išgirsti, užuosti, paliesti. Kiekvienas kvietimas – ne užduotis: darote tiek, kiek norite.
- Sėdėjimo vieta. Apie 15–20 min. kiekvienas pabūna vienas pasirinktoje vietoje – tyliai, be skubos.
- Dalijimosi ratas. Kas nori, pasidalina tuo, ką pastebėjo. Kalbėti nebūtina – galite tiesiog klausytis.
- Vietos pažinimas. Kaip susiformavo kraštovaizdis ir iš kur atkeliavo akmenys (išskirtinėje patirtyje – su geologu).
- Arbata. Pabaigai – žolelių ir žiedų arbata iš mūsų sodo ir pievų arba ekologinių ūkių.
- Išėjimas. Trumpai aptariame, ką pasiimame su savimi, ir per tą pačią ribą grįžtame atgal.
Didžiąją laiko dalį tylime ar kalbame pusbalsiu – miške kalba miškas.
Daugiau apie eigą →




